Planavimo dokumentai | Panemunėlio UDC

PANEMUNĖLIO UNIVERSALAUS DAUGIAFUNKCIO CENTRO

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

PRITARTA

Rokiškio rajono savivaldybės tarybos

2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-111PATVIRTINTA

Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro

direktoriaus 2016 m. gegužės 3 d.įsakymu Nr. 12

BENDROSIOS NUOSTATOS

Informacija apie įstaigą

Švietimo teikėjo pavadinimas – Panemunėlio universalus daugiafunkcis centras (toliau – UDC)

Teisinė forma – biudžetinė įstaiga

Grupė – neformaliojo švietimo mokykla(ikimokyklinio ugdymo mokykla)

Adresas: Stoties g. 16,Panemunėlio gelž. st., Panemunėlio sen., LT – 42031 Rokiškio rajonas

Tel/fax : 8( 458) 63291; mob. tel.868111276

Elektroninis paštas – laima.samuiloviene@gmail.com

Internetinės svetainės adresas –www.panemunelioudc.lt

Vaikų poreikiai

UDC veikia viena mišraus amžiaus vaikų grupė, kurioje ugdomi vaikai nuo 1,5 iki 7 metų.

Įstaigą lanko vaikai iš socialiai remtinų, nepilnų šeimų, augantys nepalankioje socialinėje aplinkoje. UDC dirba 10 val. per dieną (nuo 7.30 val. iki 17.30 val.). UDC sudarytos sąlygos tautinių tradicijų puoselėjimui, kūrybiškumo skatinimui.

UDC vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Ikimokyklinio ugdymo programa skirta vaikams nuo 1,5 m. iki 5/6 m., jų šeimoms ir pedagogams. Programos turinys orientuotas į vaiko pagrindinių poreikių: saugumo, sveikatos, judėjimo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos tenkinimą, gebėjimų ugdymą ir naujų atsiradimą, ekologinių-gamtosauginių ugdymo idėjų puoselėjimą, gerbiant vaiko pasirinkimą, tenkinant pagrindinius prigimtinius (saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, savigarbos, saviraiškos) ir specialiuosius (gabių bei socialinės atskirties šeimose augančių) vaikų poreikius ir remiasi humanistine filosofija, kuri pabrėžia vaiko sveikatos, saviraiškos ir savirealizacijos galimybių svarbą ugdymo procese bei ekologine raidos teorija, akcentuojančią gamtinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką vaiko ugdymui(si).

Skatiname vaiko savarankiškumą tose srityse, kur gebėjimai geriau susiformavę ir teikiame didesnę pagalbą mažiau išlavėjusių gebėjimų ugdymui. Dienos ritmas ir veikla lanksčiai derinami su vaiko poreikiais, interesais ir galimybėmis (pvz., vaikas neprivalo „išgulėti“ visą numatytą pietų miego laiką arba iš viso, esant tėvų prašymui, nemiegoti). savaitėmis, projektais. Ikimokyklinio ugdymo programa atnaujinama ir tobulinama pagal poreikį

Pedagogų pasirengimas

UDC dirba kompetentingi pedagogai, gebantys ugdyti šiuolaikinio vaiko kompetencijas, suteikti jam pagalbą, atsižvelgiant į individualius ar specialiuosius ugdymosi poreikius, galimybes, įžvelgti daromą pažangą, įvertinti pasiekimus, priimti vaiką tokį, koks jis yra. Pedagogai vieningai laikosi nuostatos, kad svarbiausia – užtikrinti aktyvų vaiko dalyvavimą įstaigos gyvenime ir suteikti galimybę dalyvauti, priimant sprendimus, liečiančius jo gyvenimą darželyje. Vaikai turi galimybę reikšti savo nuomonę, teikti siūlymus ir rinktis veiklą pagal savo interesus bei poreikius.

Pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją seminaruose, renginiuose, metodiniuose užsiėmimuose, rengia ir vykdo projektus, dalijasi patirtimi, yra parengę metodinių priemonių. Didelis dėmesys skiriamas vaikų gyvybės ir sveikatos apsaugai, socialiniam ir psichologiniam saugumui, pedagogų ir vaikų aktyvumui, iniciatyvumui, saviraiškai.

UDC programos turinys nevaržo pedagogų, leidžia jiems kūrybiškai dirbti, organizuoti vaikų veiklą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, jo patirtį, gebėjimus. Ugdymo(si) būdus bei metodus pedagogai gali laisvai rinktis, planuoti veiklą. Ugdymo programa gali būti papildoma teminėmis.

Įstaigos ir regiono savitumas

UDC įsikūręs ekologiškai švarioje ir turtingoje gamtinėje aplinkoje ,saugioje, ramioje, medžių apsuptoje vietovėje, šalia pagrindinės mokyklos. Prie pat UDC yra pagrindinės mokyklos stadionas, kur vaikai gali aktyviai sportuoti, žaisti. Už 300 metrų teka upė Šetekšna. Vaikams sudaroma galimybė įvairiais metų laikais pabuvoti prie upės, susipažinti su paupio augmenija, puoselėti trapią paupio augmeniją ir gyvūniją, unikalią gamtą. Nemažai edukacinių renginių vyksta mokyklos istoriniame muziejuje, Tunaičių turistinėje sodyboje. Vaikai lankosi pas Degenių kaimo liaudies menininką V.Jočį, medžio drožėją V. Zakarką, kur susipažįsta su senovės tradicijomis, drožimo, audimo amatais. Ugdytiniams sudaryta galimybė dalyvauti bendruose Rokiškio miesto ikimokyklinių įstaigų ugdymo projektuose, renginiuose, parodose.

Esame atviri visuomenei, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais: Panemunėlio pagrindine mokykla, pagrindinės mokyklos ir miestelio bibliotekomis. Lankomės vieni kitų organizuojamuose renginiuose, dalinamės gerąja darbo patirtimi, vykdome bendrus projektus.

UDC prioritetą teikia dorovinių nuostatų ugdymui, puoselėjant meilę gamtai, jos pažinimui, formuojant aplinkotyros bei aplinkosaugos įgūdžius. Kasmet dalyvaujame akcijose ,,Darom‘‘, ,,Mes rūšiuojam‘‘.

Stengiamasi pamatyti, kas vaikui svarbu, įsiklausyti į jo žodžius, paskatinti išsakyti savo nuomonę, išgirsti jį. Vaikai ir suaugę kartu kuria bendro gyvenimo įstaigoje ir grupėje susitarimus, taisykles, kurios padeda ugdyti atsakomybę ir tarpusavio supratimą. Siekiame pažinti kiekvieną vaiką, individualų jo raidos tempą. Suvokę svarbiausius jo poreikius ir galimybes, numatome individualius ugdymo(si) būdus ir metodus. Grupės aplinkai turi įtakos vaikų amžius, kadangi grupė yra mišri.

Ugdymo aplinka kuriama taip, kad tenkintų kiekvieno vaiko poreikius, ugdytų jo gebėjimus, skatintų kaupti naują patirtį, išbandyti įvairias veiklos formas ir pažinimo būdus. Siekiama, kad aplinka skatintų vaiką aktyviai veikti, tyrinėti, pažinti, pasitikėti savo gebėjimais. Vaikas pats yra aktyvus aplinkos kūrėjas. UDC patalpos naudojamos vaikų, tėvų, senelių darbų parodoms rengti, ugdytinių pažinimui lavinti. Lauko aikštelėse įrengta daug priemonių vaikų judėjimo ir žaidimų poreikiams tenkinti.

Pedagogų ir vaikų santykiai grindžiami pasitikėjimu ir pagarba. UDC yra vieninga ugdymo(si) institucija, užtikrinanti ugdymo ir socializacijos tęstinumą, galimybę sėkmingai spręsti adaptacijos problemas, kokybišką tėvų (globėjų) ir pedagogų bendravimą, bendradarbiavimą.

Šeima yra pirmasis vaiko mokytojas, todėl šeimos dalyvavimas yra svarbiausia sąlyga stiprinant ir plečiant vaikų ugdymą grupėje, atsižvelgiant į namuose įgytus pomėgius ir žinias. Nuolat siekiame, kad vaiko tėvai(globėjai) dalyvautų ugdymo procese ir taptų aktyviais bendruomenės nariais. Bendradarbiavimą grindžiame tarpusavio pasitikėjimu ir konfidencialumu, įsiklausymu į vienas kito poreikius ir interesus, pagarba šeimos vaidmeniui, ugdant vaiką. Tariamės dėl individualių vaiko ugdymosi poreikių, kylančių problemų sprendimo būdų, veiksmingų ugdymo metodų taikymo.

Dokumentai, reglamentuojantys šiuolaikinį požiūrį į vaikų ugdymą

UDC ikimokyklinio ugdymo programa atliepia Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 metų nuostatus ir šių nuostatų įgyvendinimo programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją (2003), Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą (2004), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (1995), Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo projektą (2014), ikimokyklinio ugdymo programa atitinka nacionalinės ikimokyklinio ugdymo politikos ir valstybinės programos „Ikimokyklinio ugdymo gairės – programa pedagogams ir tėvams“ (1991 m., 1993 m. leidimai) nuostatus.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

UDC vaikų ugdymą(si) organizuoja vadovaujantis šiais principais:

Humaniškumo

Pripažįstama vaiko teisė būti kitokiam. Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti palaikyti vaiko sumanymus, savarankiškumą, džiaugtis pasiekimais, atsižvelgiant į jo poreikius, interesus, tėvų lūkesčius.

Individualizavimo

Remiamės samprata, kad visi vaikai yra skirtingi: skiriasi pažinimo bei mokymosi tempas ir būdai, poreikiai, gebėjimai, galimybės, patirtis, asmeninės savybės. Kiekvienas vaikas auga ir tobulėja savo tempu ir ritmu. Žinodami ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, įvertinę kiekvieno vaiko poreikius ir išgales, numatome realius vaiko ugdymo(si) tikslus, pritaikome ugdymo turinį. Nuolat stebėdami vaiko daromą pažangą, numatome tolesnę ugdymo(si) perspektyvą.

Tęstinumo principas

Turinys suderintas su priešmokyklinio ugdymo turiniu. Programoje atsižvelgta į vaiko jau įgytą patirtį ir gebėjimus bei jo ugdymo(si) perspektyvą priešmokyklinėje grupėje.

Tautiškumo

Padedame augančiam vaikui perimti, perduoti ir puoselėti lietuvių tautos kultūrines vertybes, papročius, tradicijas ir visa, kas jį supa įprasminti per vertybes – dorovines žmogaus nuostatas į aplinką.

Demokratiškumo

Vaikui suteikiama pasirinkimo laisvę. Vaikas turi galimybę rinktis veiklą pagal savo poreikius, interesus, galimybes, nuotaiką. Susitarimai ir kartu su vaikais kuriamos taisyklės, jų laikymasis ugdo atsakomybės jausmą. Skatinamas aktyvus vaiko dalyvavimą įstaigos veikloje: išklausoma nuomonė, palaikoma iniciatyva, suteikiama erdvė jam pasireikšti, stengiamasi įgyvendinti siūlomas idėjas.

III. Tikslas ir uždaviniai

Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

Stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, tenkinti saugumo, aktyvumo ir judėjimo poreikį, padėti adaptuotis naujoje aplinkoje.

Skatinti vaikų savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, ugdyti estetinį suvokimą ir meninę raišką.

Ugdyti bendražmogiškas, tautines ir pilietines vertybines nuostatas, stiprinti tautinio tapatumo jausmą, perteikti tautos dvasinius kultūros pagrindus.

Padėti vaikui pažinti save ir aplinkinį pasaulį, puoselėjant meilę gamtai, formuojant aplinkotyros ir aplinkosaugos įgūdžius.

Padėti atsiskleisti individualiems vaikų poreikiams ir gebėjimams, pritaikant ir įgyvendinant ugdymo(si) turinį.

Užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą vaikų, pedagogų ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimą.

Turinys, metodai ir priemonės

Ikimokyklinio ugdymo programoje ugdymo turinys orientuotas į ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes ir augimą, sudarytas pagal kompetencijas, atrinktos ir sugrupuotos vaiko veiksenos. Siūloma abstrakti tematika, kurią pedagogai, atsižvelgdami į vaikų iniciatyvas ir tėvų pasiūlymus, konkretina ir detalizuoja, papildo grupių savaitės veiklos planuose.

Planuojant ugdymą, vadovaujamasi pasirinktu planavimo principu – teminiu, projektiniu, mišriu, orientuojantis į ugdytinas kompetencijas: komunikacinę, sveikatos, pažinimo, meninę ir socialinę.

Ugdymo programa sudaryta atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, pagrindinė veikla – žaidimas. Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimą grupėje: jam valgant, ruošiantis ilsėtis, eiti į lauką, bendraujant, spontaniškai žaidžiant ar dalyvaujant pedagogų organizuotoje veikloje.

Ikimokyklinio ugdymo programos turinyje išskiriamos penkios kompetencijų grupės, per kurias atskleidžiama 19 vaiko ugdymo (si) pasiekimų sričių. Kiekvieną kompetenciją sudaro ugdytinos vertybinės nuostatos, šį amžiaus tarpsnį atitinkantys gebėjimai, žinios ir patirtis. Visos šios kompetencijos glaudžiai tarpusavyje susijusios ir dažnai iš dalies persipina.

Rekomenduojamos temos pasirenkamos pagal: sezoniškumą, vaikų pasiūlytas idėjas, kasdieninio gyvenimo aktualijas, iškilusias problemas, temos apie mūsų namus, įstaigą, miestą(kaimą), įvairius projektus.

Temos sugrupuotos pagal tam atitinkamas kompetencijas.

Emocinis ir socialinis ugdymas(-is) - socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu.

Rekomenduojamos temos socialinei kompetencijai ugdyti(s): „Mano draugai“, „Aš ir kiti“, „Mano šeima“, „Mano gimtinė, jos žmonės“, „Mano mieli namai“, „Mano augintinis“, „Atvėrus močiutės skrynią“, „Mano elgesys – kitų palankumas ir saugumas“, „Šilti jausmai baltais žodeliais sninga“, „Gėrį ir grožį kuriame darbu“, „Adventas – laukimo metas“, „Saulutė šviesiausia, motulė geriausia“, „Pabūsiu sau teisėju“, „Noriu būti toks kaip tėtis“, „Tingėti negarbinga, tingėti negražu“, „Du ožiukai ant tiltelio…“, „Kas gerai, o kas blogai?“ ir kt.;

Sveikatos saugojimo ugdymas(is) – sveikatos saugojimo kompetencija – orientuota į nuostatos augti sveikam ir stipriam, siekio rūpintis savo ir kitų sveikata bei saugia aplinka formavimą.

Rekomenduojamos temos šiai kompetencijai ugdyti(s): „Mano kūnas“, „Noriu augti sveikas ir žvalus!“, „Mano draugai: šukos, muilas, šepetukas“, „Dvi sesytės per kalnelį nesueina“, „Šepetukas ir dantukas“, „Kokia daili suknelė ir švarūs bateliai“, „Kaip atsiranda maistas. Kąsnelio kelionė“, „Lėlės Alės gimtadienis“, „Maistas ir sveikata“, „Smagurių mugė“, „Vitaminų karalystė“, „Mano dienelė“, „Juda rankelės, trepsi kojelės“, „Vandens lašelio kelionė“, „Saugokis ligos! Vaistai“, „Aš tave saugau, saugokis ir tu!“, „Aš saugus namuose“ ir kt. Fizinis aktyvumas užtikrinamas kūno kultūros užsiėmimų, rytinių mankštų, pasivaikščiojimų lauke metu.

Pažinimo ugdymas(is) – pažinimo kompetencija – tyrinėti ir atrasti pasaulį.

Rekomenduojamos temos pažinimo kompetencijai ugdyti(s): „Mano kūnas“, „Jausmų pasaulyje“, „Aš panašus į kitus“, „Esu nepaprastas ir įdomus“, „Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras“, „Viskas žaidimas ir nežaidimas“, „Technikos stebuklai“, „Viską noriu išmatuoti, viską reikia suskaičiuoti“, „Pastebėk ir pavadink“, „Daiktai aplink mane“, „Atrask, kas mus sieja“, „Aš ir laikas. Mano diena“, „Ekologijos takeliu“, „Krinta lapas uosio, krinta lapas klevo“, „Oi, tu, žiema žiemuže“, „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Čir vir vir pavasaris“, „Rid rid rid margi margučiai“, „Kalėdos – stebuklų metas“, „Lietuvos augalai, paukščiai, žvėrys ir kiti gyvūnai“, „Gamtos reiškiniai“, „Saugus elgesys gatvėje, gamtoje, namuose“

Kalbos ir komunikavimo ugdymas(is) – komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais.

Rekomenduojamos temos komunikavimo kompetencijai ugdyti(s): „Klausyk, vaikeli, kaip skamba raidelės!“, „Ką pasakoja knygos lapeliai“, „Kuriu pasaką“, „Paklausyk, kaip aš sakau…“, „Atgiję paveikslėliai“, „Kas čia ne taip?“, „Susimaišę žodžiai“, „Pasakyk kitaip“, „Pokalbių kertelė“, „Kiek kalbelių, kiek kalbų!“ ir kt.

Meninis ugdymas(is) – meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.

Rekomenduojamos temos meninei kompetencijai ugdyti(s): „Grožis ir gėris – visada kartu“, „Kalėdos – stebuklų metas“, „Kas tu esi, šviesos ugnele?“, „Močiutės skrynioje“, „Velykų margučių pilnos kišenės“, Menų savaitė, „Svečiuose – pasaka“, „Aš kūrėjas“, „Kaziuko mugė. Amatai“ „Spalvos ir spalviukai“, „Mano vaizduotės pasaulis“

Ugdymo procese metodai, būdai ir formos parenkami atsižvelgiant į vaikų amžių, gebėjimus, poreikius, ugdymo tikslą ir uždavinius:

vaikas savo patirtį kaupia veikdamas, eksperimentuodamas ir bendraudamas;

ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje pagrindinė vaikų ugdymo(si) ir veiklos forma yra žaidimas;

veikla gali būti organizuojama visos grupės, grupelės arba individuali.

Bendravimą ir bendradarbiavimą skatinantys metodai: bendravimo situacijų kūrimas; problemų sprendimas; jautrumo kitam skatinimas; vaiko jausmų raiška; gero pavyzdžio panaudojimas; laikymasis bendrai sutartų elgesio taisyklių; veiklos organizavimas kartu su tėvais.

Pažinimą skatinantys metodai: tyrinėjimas; eksperimentavimas; informacijos paieškos; idėjų paieškos ir atranka; vaikui įdomių, jo patirtį plečiančių temų, projektų, medžiagų pasiūlymas; išvykų, tyrinėjimų-atradimų planavimas ir organizavimas; analizės, išvadų darymas; naujų technologijų naudojimas.

Vaiko savarankiškumą ir aktyvumą skatinantys metodai: savarankiškas žaidimo inicijavimas, organizavimas; sužinotų ar paties atrastų žaidimo ir veiklos būdų pritaikymas naujose situacijose; ugdomosios aplinkos kaitos inicijavimas; savo pasiekimų įsivertinimas.

Vaiko saviraišką ir kūrybiškumą skatinantys metodai: naujų sumanymų kūrimas, įgyvendinimas; savaip įgyvendinama pedagogo pasiūlyta idėja; meno kūrinių stebėjimas; meninių projektų kūrimas; saviraiška meno priemonėmis; improvizavimas; kūrybinės raiškos renginių organizavimas; švenčių ir tradicijų kūrimas; estetiškos aplinkos kūrimas.

Sveiką gyvenseną skatinantys metodai: savo kūno ir jo galimybių tyrinėjimas; asmens higieną skatinančių pokalbių, renginių organizavimas; saugaus elgesio ekskursijų, projektų, parodų rengimas; sveikos mitybos įgūdžių formavimas; teigiamų ir neigiamų elgesio pasekmių atradimas; taisyklingo judėjimo ir fizinio aktyvumo skatinimas, renginių organizavimas.

Ankstyvojo amžiaus vaikams ugdyti (-is) pedagogas taikys tokius ugdymo būdus, kurie stiprins vidines vaiko galias, didins atsparumą neigiamiems aplinkos poveikiams, padės vaikui išmokti įveikti sunkumus, adaptuotis naujoje aplinkoje.

Programos įgyvendinimui naudojamos ugdymo(si) priemonės

Ugdomoji aplinka aprūpinta įvairiomis priemonėmis, skatinančiomis vaiko aktyvumą, norą pažinti, stebėti, kurti, tyrinėti, ieškoti, atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Ugdymo(si) priemonės – tikslingos, veiksmingos, ekologiškos, įvairios ir keičiamos pagal galimybę: vaizdinės ugdymo (si) priemonės (žemėlapiai, plakatai, tautinio, religinio, gamtosauginio, meninio turinio atributika ir kt.); priemonės pažintinei veiklai (žmonių buities, profesijų atributai, žaislai, transporto priemonės, įrankių rinkiniai, eismo ženklai, gyvūnų, paukščių figūrėlės ir kt.); kalbos ugdymui (enciklopedijos, paveikslai, žurnalai, vaikiškos knygelės, pratybos, pasakų įrašai ir kt.); žaidimų ir kūrybos priemonės bei medžiagos – žaidimai ir žaislai socialinių įgūdžių raidai (siužetiniai, konstrukciniai, techniniai žaislai ir kt.; priemonės meniniam ugdymui (tapymui, lipdymui, muzikavimui, vaidybai, instrumentai, ir kt.), judesiui (kamuoliai, šokdynės, lankai, sportinis inventorius ir kt.); įranga ( magnetinės lentos, širmos, kilimėliai, kilimai, pagalvėlės, lovytės, sekcijos, lentynos, spintelės ir kt.); informacinės priemonės (kompiuteriniai didaktiniai žaidimai, mokomoji programinė, techninė įranga, metodinė medžiaga, informacinės ir vaizdinės priemonės). Visos priemonės, žaislai, knygos ir kiti išdėstyti taip, kad vaikams būtų prieinami, skatintų smalsumą, norą žaisti, veikti, ieškoti, tirti, atrasti, pažinti.

Ugdančiosios aplinkos priemonėmis siekiama nepažeisti higienos normų reikalavimų. Orientuojamasi į saugius ir estetiškus, funkcionalius ir žadinančius vaikų kūrybines galias žaislus bei kitas ugdymo priemones.

Ankstyvasis amžius

1,5 – 3 metų vaikams

Socialinė kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai		Vaiko veiksenos
SAVIVOKA IR SAVIGARBAEsminė nuostata. Save vertina teigiamai. Esminis gebėjimas. Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises.		supras savo jausmus, mokysis juos pavadinti, išreikš juos bendraudamas ir vaizduotės žaidimuose, pareikš asmens nepriklausomybę, gindamas nuo kitų savo daiktus; atpažins ir parodys savo kūno dalis, atpažins save veidrodyje ir nuotraukose, pradės vartoti „aš“, „mano“, „man“, pradės vartoti įvardį „aš“, tuo tarsi pabrėždamas savo asmenybę; pasakys kas jis – berniukas ar mergaitė, pradės vadinti save vardu, parodys draugus, save, bandys išreikšti save mimika, veiksmu ir judesiu; suvoks save, kaip turintį nuo kitų vidinį pasaulį, norus, jausmus, mintis; sieks būti savarankiškas, nepriklausomas, įvairius jausmus reikš veiksmais, žodžiais, grimasomis, norės viską daryti pats; paprašytas, dalinsis žaislais su kitais vaikais, išryškės poreikis dalyvauti suaugusiųjų gyvenime ir veikloje;
EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKAEsminė nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais. Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir įvardina savo emocijas ar jausmus bei jų priežastis, atpažįsta ir įvardina kitų emocijas ar jausmus, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais.		pradės dalyvauti grupės veikloje, dienotvarkėje; rodys susidomėjimą būti su kitais, trumpai pažais su kitais vaikais, sieks kontakto su kitais vaikais, stebės kitus vaikus ir reaguos į jų elgseną; susikurs savo paties emocijų raiškos valdymo būdus, ims suvokti, kad jo paties ir kitų emocijos gali skirtis; jausis saugiai, būdamas su artimais jam žmonėmis, veido mimika, kūno judesiais, garsine išraiška išreikš įvairias emocijas ir poreikius; bandys savo emocijas, nuotaiką, jausmus pavadinti žodžiais, bandys valdyti neigiamus jausmus;
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖEsminė nuostata. Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas. Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba	įvairius jausmus reikš veiksmais, grimasomis, žodžiais; žaisdamas su bendraamžiais gebės derinti tarpusavio veiksmus, laikysis tam tikros žaidimo tvarkos; pats ieškos sprendimų, kaip išspręsti nedideles problemas, aiškiai išsakys savo norus, ketinimus;
SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISEsminė nuostata. Nusiteikęs pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais. Esminis gebėjimas. Pasitiki pedagogais, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiais.		mėgdžios suaugusiųjų veiksmus, sieks bendradarbiavimo su suaugusiuoju, didės poreikis dalyvauti suaugusiųjų gyvenime ir veikloje; gebės atlikti nesudėtingus suaugusiojo pavedimus, tikėsis suaugusiųjų supratimo.
SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAISEsminė nuostata. Nusiteikęs pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminis gebėjimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (dalinasi žaislais, tariasi, supranta kitų norus), padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.		vadins save vardu, pasakys savo vardą kitam, parodys pirštukais savo metus arba pasakys žodžiu; dalyvaus žaidime , žais su 2-3 bendraamžiais, stebės ką daro kitas, ieškos draugo žaidimams; žaisdamas su draugais atkreips dėmesį į kitų jausmus, ims rūpintis draugais, bandys paguosti draugą, apkabinti, pamyluoti; žaisdamas vadins draugą vardu, žais , tyrinės daiktus, klausinės, komentuos ką darys; paprašytas, pasidalins daiktais su kitais vaikais, atsilieps, kai draugas pašauks vardu; pradės išklausyti šalia esančius draugus, pratinsis žaisti vienas šalia kito, bandys bendrauti mimika, veiksmais; supras, kad ką nors veikiant būtina laikytis taisyklių ir laukti eilės;
PROBLEMŲ SPRENDIMASEsminė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams sunkumams bei iššūkiams įveikti. Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius sunkumus bei iššūkius, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.		domėsis savimi ir aplinkiniu pasauliu, pats ieškos sprendimų, kaip išspręsti nedideles problemas; atliks įvairius nesudėtingus pavedimus, trumpai pasakys ką daro, įvairius jausmus, norus ir ketinimus reikš veiksmais, žodžiais, mimika; laikysis nusistovėjusios tvarkos grupėje.
APLINKOS PAŽINIMASEsminė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.		parodys ir pavadins savo kūno dalis ; tirs daiktus ir kitus objektus liesdamas juos ir stebėdamas kaip kiti jais naudojasi, naudos įprastus daiktus pagal jų paskirtį; tyrinės daiktus bei kitus objektus ir pastebės jų „atoveiksmį“; tyrinės būdus, kuriais galima priversti kam nors įvykti ; tirs daiktus ir kitus objektus, pasinaudodamas visais pojūčiais, pastebės specifines daiktų ir kitų objektų ypatybes, pradės elgtis su daiktais pagal jų paskirtį, pradės gretinti objektus pagal jų panašumą; stebės kitų veiksmus, pamėgdžios kitų veiksmus, žaisdamas daiktus naudos taip, kaip jie naudojami realybėje, žaisdamas keis vienus daiktus kitais, žaisdamas naudos ir tikrus, ir įsivaizduojamus daiktus; stebės aplinką, taip pat negyvąją gamtą, pažins kai kuriuos gyvūnus ir paukščius, skirs ryškiausias gyvūnų savybes, parodys ir pavadins gyvūnų kūno dalis; skirs daržoves ir vaisius pagal išvaizdą ir skonį, suvoks, kad augalus reikia laistyti, prižiūrėti; parinks ir grupuos daiktus pagal jų savybes (forma, dydį, spalvą, sunkumą), vardins pagrindines spalvas;
INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMASEsminė nuostata. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais. Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja, po tam tikro laiko tarpo veiklą pratęsia, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais		pažins ir ras savo daiktus, žaislus, dalinsis savo žaislais su draugais; įgis savitvarkos įgūdžių, į save žiūrės, kaip į savarankišką būtybę, kaups patirtį bendraudamas su suaugusiais ir bendraamžiais, stebėdamas aplinką, žais siužetinius žaidimu džiaugsis, kai yra giriamas, vertinamas, stengsis išmokti, kas sunkiau sekasi, džiaugsis pasiektu rezultatu, bandys savarankiškai ieškot kontaktų su suaugusiais ir bendraamžiais; stengsis pats savarankiškai nusirengti, apsirengti; pats ieškos sprendimų, kaip išspręsti nedideles problemas, tęs savo žaidimą ar veiklą, kol pasieks tikslą nors retkarčiais, bandys padėti, paguosti kitą; liesdamas ar stebėdamas daiktus ar objektus pats tyrinės, domėsis, kaip jais naudojamasi, veiks ir žais su buities daiktais;
Priemonės: gaminimo priemonės – žaisliniai stalo didaktiniai žaidimai, siužetiniai žaislai, atributika žyminti profesijas, šukos, kaspinėliai, peteliškės – pasipuošti; telefonai, lėlių drabužėliai.
Metodai: bendradarbiavimas su šeimomis, pokalbiai, stebėjimai, žaidimai, išvykos.

Pažinimo kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai	Vaiko veiksenos
MOKĖJIMAS MOKYTISEsminė nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko. Esminis gebėjimas. Mokosi žaisdami, stebėdami kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdami, ieškodami informacijos, išbandydami, spręsdami problemas, kurdami, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, pradeda suprasti mokymosi procesą.	pasirinks grupėje daiktus arba žaislus grupuos juos pagal dydį, spalvą, formą, sunkumą ir kitus bendrus požymius; lies ir stebės daiktus ar objektus, juos tyrinės, domėsis kaip jais naudojamasi, vaikas pažins ir pavadins namų apyvokos daiktus, žaislus; statys, konstruos, dėlios dėliones, mozaikas, žaisdamas mėgdžios įvairius gyvūnus, veiks ar žais su buities daiktais; klausys trumpų pasakėlių, pasakojimų, pokalbių, eilėraštukų, dainelių;
PROBLEMŲ SPRENDIMASEsminė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams sunkumams bei iššūkiams įveikti. Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius sunkumus bei iššūkius, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.	Nuolatos ką nors bandys ir veiks pradės mėgdžioti kitų žmonių ketinimus, o ne veiksmus; atliks įvairius nesudėtingus pavedimus, trumpai pasakys ką daro, įvairius jausmus, norus ir ketinimus reikš veiksmais, žodžiais, mimika; bandys planuoti savo veiklą, tačiau vis dar mokysis iš bandymų ir klaidų;
TYRINĖJIMASEsminė nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja. Esminis gebėjimas. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą ir bandymą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.	parodys save pirštu, parodys arba pavadins savo kūno dalis; suras daiktus ir pavadins juos pagal esminius požymius, pats pasiims žaislus, padės juos į vietą; susipažins, su grupės erdve ją tyrinėdamas, laisvai judės grupės erdvėje ; išmoks žaisti greta kitų savo amžiaus vaikų, stebės, ką daro kitas, ieškos draugo žaidimams; vartys ir žiūrinės knygeles, atsakinės į klausimus, pats klausinės, deklamuos, dainuos, atkartos, pamėgdžios, klausysis trumpų pasakėlių, eilėraštukų, dainelių; liesdamas ir stebėdamas daiktus ar objektus juos tyrinės, domėsis, kaip jais naudojamasi, įprastus daiktus naudos pagal paskirtį, daiktus grupuos pagal dydį, spalvą ir kitus bendrus požymius; statys, konstruos, dėlios dėliones , mozaikas, žaidimams naudos tikrus ir įsivaizduojamus daiktus; žinos daržovių ir vaisių pavadinimus, skirs daržoves ir vaisius pagal išvaizdą ir skonį, suvoks, kad augalus reikia laistyti, prižiūrėti, pažins ir pavadins kai kuriuos gyvūnus ir paukščius, pastebės ir nusakys koks oras, pažins kai kuriuos augalus;
APLINKOS PAŽINIMASEsminė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.	tirs daiktus ir kitus objektus liesdamas juos ir stebėdamas kaip kiti jais naudojasi, naudos įprastus daiktus pagal jų paskirtį; tyrinės daiktus bei kitus objektus ir pastebės jų „atoveiksmį“; tyrinės būdus, kuriais galima priversti kam nors įvykti ; tirs daiktus ir kitus objektus, pasinaudodamas visais pojūčiais, pastebės specifines daiktų ir kitų objektų ypatybes, pradės elgtis su daiktais pagal jų paskirtį, pradės gretinti objektus pagal jų panašumą; stebės kitų veiksmus, pamėgdžios kitų veiksmus, žaisdamas daiktus naudos taip, kaip jie naudojami realybėje, žaisdamas keis vienus daiktus kitais, žaisdamas naudos ir tikrus, ir įsivaizduojamus daiktus; stebės aplinką, taip pat negyvąją gamtą, pažins kai kuriuos gyvūnus ir paukščius, skirs ryškiausias gyvūnų savybes, parodys ir pavadins gyvūnų kūno dalis; skirs daržoves ir vaisius pagal išvaizdą ir skonį, suvoks, kad augalus reikia laistyti, prižiūrėti; parinks ir grupuos daiktus pagal jų savybes (forma, dydį, spalvą, sunkumą); vardins pagrindines spalvas.
KIEKIO SUPRATIMAS IR SKAIČIAVIMASEsminė nuostata. Nusiteikęs pasaulio pažinimui naudoti skaičius ir skaičiavimus. Esminis gebėjimas. Objektų (realių ar pavaizduotų) kiekį apibūdina skaičiumi, susieja skaičių su atitinkamu jo simboliu. Sudaro, palygina daiktų grupes pagal kiekį. Apibūdina daikto vietą tam tikroje daiktų eilėje. Sudaro, pratęsia įvairias sekas, randa trūkstamus jų narius.	tyrinėdamas erdvę, lygindamas kiekį , rūšiuodamas ir dėliodamas daiktus, atras matematinius ryšius; atpažins daiktų seką, ugdys supratimą apie matematines sąvokas: daugiau, mažiau, mažesnis ir kt.;
FORMA, ERDVĖ, MATAVIMAIEsminė nuostata. Nusiteikęs tyrinėti aplinkos daiktus, jų ryšius ir santykius. Esminis gebėjimas. Skiria daiktų spalvą ir formą, jaučia daiktų dydį, dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje, sieja daiktus su jų vaizdais nuotraukose, piešiniuose. Pastebi laiko tėkmės požymius. Tapatina, grupuoja, klasifikuoja daiktus. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, talpa, tūris, laikas, daiktų panašumai ir skirtumai, daiktų tarpusavio ryšiai, santykiai, padėtis vienas kito atžvilgiu.	pastebės ir pavadins esminius daiktų požymius: didelis, mažas, apvalus; parinks ir grupuos, tapatins daiktus ir žaislus pagal vieną kurį nors požymį: dydį, spalvą, formą; dėlios piramides didėjimo ir mažėjimo tvarka, supras sąvokas: ant, nuo, po, žemiau, į, iš, arti, toli, šalia ugdys erdvinių santykių suvokimą;
RAŠYTINĖ KALBAEsminė nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu. Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.	keverzodamas imituos raštą, pats tyrinės savo ,,keverzonę“, įvardins garsiai ką parašė ar nupiešė; nagrinės užrašus esančius grupėje, domėsis raidėmis, apvedžios trafaretus, darys formų anspaudus; pieš paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadins;
Priemonės: kiaurasamtis kibirėlis, įvairios formelės, puodeliai, laistytuvai, knygelės, paveikslėliai apie gyvūnus, daiktus, gamtos reiškinius; akmenėliai, kaštonai, gilės, lapeliai.
Metodai: stebėjimas, pokalbis, manipuliavimas daiktais, žaislais, individualus bendravimas.

Komunikavimo kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai		Vaiko veiksenos
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖEsminė nuostata. Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas. Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba nusiraminti, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus		įvairius jausmus reikš veiksmais, grimasomis, žodžiais; žaisdamas su bendraamžiais gebės derinti tarpusavio veiksmus, laikysis tam tikros žaidimo tvarkos; pats ieškos sprendimų, kaip išspręsti nedideles problemas, aiškiai išsakys savo norus, ketinimus;
SAKYTINĖ KALBAEsminė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Esminis gebėjimas. Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.		pradės dėlioti žodžius į paprastus 2-3 žodžių sakinius, išmoks naudoti įvardžius: ,,aš“, ,,man“ ir ,,tu“; pasakys ir parodys kas pavaizduota nesudėtingame paveikslėlyje, supras žodinius nurodymus ir nesudėtingas istorijas, pats vaikas vartydamas knygeles, imituos jos skaitymą; kalbės apie žmones, daiktus, įvykius, veiksmus net kai jų nematys, žaisdamas kalbės su savimi, komentuos ką daro; žais pirštukų žaidimus, kuriuose pabrėžiami rimuoti žodžiai, tie patys garsai, žais garsų bei kalbinius žaidimus; kurs patirtus ir išgalvotus pasakojimus žodžiu, piešiniais, vaidinimu; plės pasyvųjį žodyną žodžiais, reiškiančiais įvairius veiksmus, pratinsis taisyklingai vartoti daiktavardžių skaičių, kalbėdamas derins būdvardžius ir daiktavardžius gimine ir skaičiumi, supras ir mokysis naudoti daiktavardžius su prielinksniais ,,į“, ,,po“, ,,ant“
KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAIEsminės nuostatos. Noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminiai gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri savo išorę: prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje		stengsis valgyti savarankiškai, tvarkingai valgys; stengsis savarankiškai apsirengti ir nusirengti padedamas suaugusiojo, rodys ženklus suaugusiajam, kad nori ant puoduko, naudosis tualetu; pats plausis rankas, bandys jas nusišluostyti, bandys laikytis elementarių higienos taisyklių; išbandys ką geba savarankiškai, kas jam leidžiama, supras kas draudžiama; taps atidesnis aplinkos daiktams, reiškiniams.
ESTETINIS SUVOKIMASEsminė nuostata. Domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi. Esminis gebėjimas. Jaučia ir suvokia muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno savitumą, grožisi meno kūriniais, džiaugiasi savo kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais, pastebėjimais, vertinimais	stebės bendraamžių ir suaugusių raišką ir jos rezultatus- dailės darbelius; emocingai reaguos į įvairaus pobūdžio muziką; noriai vartys knygeles, klausysis skaitomų nesudėtingų pasakų, apsakymų, eilėraštukų, vartys knygos lapus, norėdamas surasti mėgstamus paveikslėlius; domėsis dailės kūriniais, mokės atpažinti juose matytus gamtos reiškinius, objektus; grojant muzikai, mimika ir kūno judesiais reaguos į ritmą.
Priemonės: magnetinė lenta, spalvinimo knygelės, flomasteriai, knygelės kietais viršeliais, žurnalai, paveikslėliai apie daržoves, vaisius, žaislus, indus, naminius gyvulius ir jų jauniklius, baldus, drabužius, vaiko šeimos nuotraukos, pagalvėlės, lėlės.
Metodai: paveikslėlių, knygelių stebėjimas, bendravimas, deklamavimas, klausymas, dalyvavimas šventėse.

Sveikatos kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai		Vaiko veiksenos
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖEsminė nuostata. Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas. Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba nusiraminti, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus.		skirs savo daiktus, išbandys ką geba savarankiškai, kas jam leidžiama, supras kas draudžiama, laikysis nusistovėjusios tvarkos; mėgins nusirengti, apsirengti, savarankiškai apsirengs ir nusirengs; rodys ženklus suaugusiajam, kad nori ant puoduko, pradės naudotis tualetu; pats plausis rankas, laikysis elementarių higienos taisyklių; žais su įv. buities daiktais, imituos, mėgdžios, juos pavadins, išmoks žaisti greta kitų savo amžiaus vaikų. rūšiuos daiktus, dės į dėžutes, naudos daiktus pagal paskirtį; pats pasiims žaislus, pats padės juos į vietą, laisvai judės grupės erdvėje; taps atidesnis aplinkos daiktams, reiškiniams;
FIZINIS AKTYVUMASEsminės nuostatos: Noriai, džiaugsmingai juda. Esminiai gebėjimas: Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.		padedant suaugusiajam, lips laiptais aukštyn ir žemyn; žais įvairius žaidimus su kamuoliu: ridens vienas kitam, ridens; bandys suprasti kas yra saugu, kas pavojinga; mokės naudotis sėdimuoju- važiuojamuoju žaislu, judėdamas keis kryptį; kreips dėmesį į savo kūno padėties judesius, stums ir temps paskui save žaislą; landžios, išlips- įlips į tam skirtus daiktus- dėžes, šokinės, mėtys kamuoliukus, rinks juos, karstysis, sieks, šliauš; bėgios įv. kryptimis, gebės išvengti kliūčių, eis po vieną ir po du, kaitalios ėjimą su bėgimu, žais judriuosius žaidimus; eis susikibę rankomis, rateliu, vorele;
KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAIEsminės nuostatos. Noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminiai gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri savo išorę: prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje	stengsis valgyti savarankiškai; bandys segti sagas, bandys varstyti batų raištelius, mėgins nusirengti, apsirengti padedamas suaugusiojo; rodys ženklus suaugusiajam, kad nori ant puoduko, pradės naudotis tualetu; pats plausis rankas, bandys jas nusišluostyti, bandys laikytis elementarių higienos taisyklių padedamas suaugusiojo; išbandys ką geba savarankiškai, kas jam leidžiama, supras kas draudžiama; taps atidesnis aplinkos daiktams, reiškiniams, pasakys ko negalima imti( degtukų, vaistų ir kt.)
Priemonės: sūpuoklės pakabinamos ar pastatomos ant grindų, čiuožynės, kopėtėlės, nusileidimo kalnelis, įvairaus dydžio kamuoliai, pralindimo tuneliai, parašiutas, dviratukai, važiuoklės (mašinėlės, asiliukai), kamuoliukų baseinas, smulkus sportinis inventorius, judriųjų žaidimų atributika ir kt.
Metodai: žaidybinė veikla, stebėjimas, pokalbis, individualios užduotys vaikams.

Meninė kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai	Vaiko veiksenos
KŪRYBIŠKUMASEsminė nuostata. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą. Esminis gebėjimas. Savitai reiškia savo sumanymus įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.	taškuos, brūkšniuos, keverzos teptukais, storais pieštukais, flomasteriais, kreidelėmis, vaškinėmis kreidelėmis; braukys teptuku per popierių brėždamas linijas, štampuos teptuku, pirštu, delnu; bandys kirpti žirklėmis, klijuos, lipins popierių, plėšys popierių skiautelėmis; statys, konstruos, dėlios dėliones, mozaikas; bandys mėgdžios būdingus personažams judesius. žaisdami mėgdžios gyvūnus, susitapatins su jais; klausysis dainelių, įvairaus tempo muzikos, atliks įvairius judesius pagal muziką, bandys dainuoti, groti;
MENINĖ RAIŠKAEsminė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje. Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.	akimis kontroliuos tai ką piešia; tapys delniukais, pirštukais, raitys, braižys, linijas ,keverzos naudodamas įvairias piešimo priemones; pradės atpažinti spalvas; žiūrinės paveikslėlius, iliustracijas, dailės kūrinius; klausysis dainelių, atliks įvairius judesius, bandys dainuoti, groti, imituoti grojimą; mokysis eiti ratuku susikibus rankomis; klausysis muzikos, išlaikys tikslią, nesudėtingų dainelių intonaciją, atliks elementarius ritmiškus judesius su muzika; klausys linksmų, ramių muzikos kūrinėlių, dainuojamų ar grojamų instrumentais;
ESTETINIS SUVOKIMASEsminė nuostata. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla. Esminis gebėjimas. Jaučia, suvokia ir apibūdina elementarius muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno ypatumus, grožisi meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais, pastebėjimais, vertinimais.	Trumpam sutelks dėmesį spalvingiems, ryškių formų daiktams. Skirtingai reaguos į suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, gamtos ir aplinkos vaizdus, dailės kūrinius, šokančius ir vaidinančius žmones. Atpažins kai kuriuos girdėtus garsus, emocingai reaguos į žodžių, garsų sąskambį. Keliais žodžiais apibūdins klausytą kūrinį, gamtos ir aplinkos reiškinį, džiaugsis menine veikla.
Priemonės: dailei – teptukai, guašas, spalvoti pieštukai, flomasteriai, žirklės, gamtinė medžiaga, plastilinas, kreidelės, trafaretai, smėlis, vanduo, įvairūs žurnalai karpymui.Muzikai nesudėtingi muzikiniai instrumentai (barškučiai, būgnelis, magnetofonas – klausytis kiekvieną dieną įvairios muzikos), gamtiniai „muzikos instrumentai“ – akmenėliai, lazdelės, buteliai su vandeniu, skarelės, skraistės, juostelės šokiui.
Metodai: muzikos klausymas, dainavimas, grojimas, šokimas, muzikiniai žaidimai, ritmo, judesių atkartojimas

Ikimokyklinis amžius

3-5(6) metų vaikams

Socialinė kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai	Vaiko veiksenos
SAVIVOKA IR SAVIGARBAEsminė nuostata: save vertina teigiamai. Esminis gebėjimas: supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.	Kalbės pirmuoju asmeniu “ Aš noriu“, „Mano“, pasakys, kas jis yra – mergaitė ar berniukas; Supras, kad turi savo norų, ketinimų, įvardins savo ir kito jausmus; Jausis esąs šeimos, vaikų grupės narys, apibūdins savo išvaizdą, kalbės apie šeimą ir draugus; Save vertins teigiamai, stebės ir atpažins kitų palankumo ar nepalankumo jam ženklus; Supras savo bendruomenę, Tėvynę, pasakys savo tautybę, priskirs giminei. Mokysis saugoti privatumą, sieks kitų palankumo, bus tolerantiškas kitokiam.
EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKAEsminė nuostata: domisi savo ir kitų emocijomis ir jausmais. Esminis gebėjimas: atpažįsta ir įvardina savo emocijas ir jausmus bei jų priežastis, įprastose situacijoje emocijas ir jausmus išreiškia tinkamai, kitiems priimtinais būdais, atpažįsta ir įvardina kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti ( paguosti, užjausti), keisti savo elgesį( susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus).	Suvoks savo jausmus ir emocijas, išmoks jas valdyti priklausomai nuo situacijos; Stebės kitų žmonių emocijų išraišką; Pavadins ir apibūdins jausmus ir situacijas, kuriose jie kilo; Pradės neklysdamas atpažinti iš veido mimikos, balso, kūno pozos, kaip kiti jaučiasi; Atpažinęs kito jausmus, bandys tinkamai reaguoti (paguosti, užjausti), keisti savo elgesį; Numatys, kaip jaustųsi pats ir kitas įvairiose situacijose.
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖEsminė nuostata: nusiteikęs sutelkti dėmesį, valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas: ilgesnį laiką sutelkia dėmesį veiklai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus, reiškiasi savitvardos pradmenys.	Žaisdamas stengsis laikytis žaidimo taisyklių; Laikysis grupėje numatytos tvarkos, susitarimų; Žaisdamas dalinsis su vaikais savo džiaugsmais ir rūpesčiais bei žaislais; Pratinsis bendrauti, būti geru žaidimo bendrininku; Nenumatytoje situacijoje sugalvos konflikto sprendimo būdus, numatys jo pasekmes, bandys nusiraminti; Formuosis savitvardos pradmenys.
SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISEsminė nuostata: nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais. Esminis gebėjimas: pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiais.	Lengvai atsiskirs nuo tėvų ar globėjų; Grupėje jausis saugus, rodys pasitikėjimą pedagogais, bendradarbiaus su jais; Priims suaugusiojo pagalbą, veiks kartu, tikrins jo numatytas leistino elgesio ribas, laikysis taisyklių, susitarimų; Paaiškins, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais; Žinos, į ką galima kreiptis pagalbos, pasimetus; Pats siūlys suaugusiam įdomią veiklą, prašys pagalbos; Domėsis suaugusiojo jausmais ir savijauta, užjaus, pagailės, siūlys savo pagalbą.
SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAISEsminė nuostata: nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminis gebėjimas: supranta, kas yra gerai, o kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais ( supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), padėdamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.	Kartu su bendraamžiais žais bendrus žaidimus, tarsis dėl vaidmens, žaislų, siužeto, lauks savo eilės; Sėkmingai įsilies į vaikų grupę ir kartu žais; Veiks kartu su kitais siūlydamas sumanymus ar priimdamas kitų sumanymą, paprašius duos savo žaislą, žais paeiliui; Ras konflikto sprendimo būdą; Rodys iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais; Turės vieną ar kelis draugus – pastovius žaidimo partnerius; Supras savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems; Pastebės kitų draugiškumą, jį priims.
INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMASEsminė nuostata: didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais. Esminis gebėjimas: savo iniciatyva pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja, po tam tikro laiko tarpo veiklą pratęsia, kreipiasi į suaugusį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.	Kviečiamas įsitrauks į veiklą jam, vaikų grupelei ar visai grupei; Lengvai pereis nuo paties pasirinktos iki suaugusio pasiūlytos veiklos; Ilgesnį laiką bandys įveikti kliūtis, nepavykus, kreipsis pagalbos į suaugusįjį; Plėtos ilgesnę veiklą ( net keletą dienų); Nusiteiks pradėti naują draugystę, naują kontaktą su suaugusiuoju; Galės užbaigti pradėtą nepatrauklią veiklą.
PROBLEMŲ SPRENDIMASEsminė nuostata: nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. Esminis gebėjimas: atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.	Supras, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema; Mokysis iš nepavykusių veiksmų, poelgių; Nepasisekus bandys keletą kartų, ieškodamas kitos išeities; Ieškodamas, kaip susidoroti su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema, samprotaus apie sprendimus, jų pasekmes, pasirinks tinkamiausią sprendimą; Supras problemos sudėtingumą.
APLINKOS PAŽINIMAS Esminė nuostata: nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas: įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdina save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.	Pasakys savo vardą ir pavardę, gatvės, miesto pavadinimą, kuriame gyvena ; Skirs gamtos reiškinius, žinos metų laikus ir jiems būdingus reiškinius; Noriai mokysis buitinių prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybių; Žinos naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus; Skirs vaisius, daržoves, uogas ir jų panaudojimo maistui būdus; Domėsis dangaus kūnais, gamtos reiškiniais , kurių neįmanoma pamatyti, pradės suprasti Saulės, Žemės, Mėnulio ir kitų dangaus kūno ryšius; Pradės jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos; Rodys pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai; Mokysis rūšiuoti atliekas;
Priemonės: įvairūs stalo žaidimai (mozaikos, loto, žaidimai su kauliukais), paveikslai, plakatai, maketai, knygos, siužetiniai žaislai ir kt.; Asmeniniai žaislai, albumai, segtuvai (su šeimos ar grupės gyvenimo nuotraukomis, piešiniais ir kt.); Popierinės kortelės vardui, užrašams; Žaislai vaikams džiuginti (žaidimui su muilo, vandens burbulais, balionai); Lietuvos ir regiono žemėlapiai; Lietuvos Respublikos vėliava (maža); Gaublys; Saugaus eismo ir elgesio kortelės, knygelės, paveikslėliai, dėlionės, stalo žaidimai, nuotaikų kortelės; Siužetiniai žaislai (lėlės, vežimėliai, baldai, indeliai, drabužiai, įvairių profesijų atributai; Buities ir kt. daiktai; Žaidimai poromis, keliese (domino, loto); atsipalaidavimo žaislai (minkšti žaislai, kamuoliukai spaudymui rankomis; Veidrodžiai, raminančios, aktyvinančios ir kt. muzikos įrašai ir kt.
Metodai: pokalbis, asociacijų kūrimas („voratinklis“, „žemėlapis“), idėjų kūrimas („minčių lietus“, „smegenų šturmas“), vaidybiniai žaidimai, inscenizacijos, kūrybinės užduotys.

Sveikatos kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai	Vaiko veiksenos
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖEsminė nuostata. Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis gebėjimas .Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba nusiraminti, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus	Suvoks savo poreikius, išsiaiškins, kurie jų svarbūs gyvybei ir sveikatai. Nusiramins, pats kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino ir girdėdamas suaugusio komentarus. Išsiaiškins, kad kiekvienas gali reikšti įvairius jausmus savo elgesiu, mimika žodžiu, meno priemonėmis. Spręs iškilusius konfliktus taikiai.
FIZINIS AKTYVUMASEsminės nuostatos: Noriai, džiaugsmingai juda. Esminiai gebėjimas: Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.	Judės įvairiomis kryptimis laisvai, įveikdamas kliūtis ir apeidamas jas savarankiškos veiklos, kūno kultūros, judriųjų žaidimų metu. Laipios, aukštyn ir žemyn, išlaikydamas pusiausvirą suprasdamas užduočių pavojingumą. Pasitikės savo jėgomis, dalyvaudami sportinėse varžybose, estafetėse. Mes, gaudys, spirs kamuolį. Koordinuos akių ir rankų judesius.. Veiks rankomis su stambiais ir mažesniais daiktais labiau kontroliuodamas judesius.
KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAIEsminės nuostatos. Noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminiai gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri savo išorę: prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje	Supras, kas padeda augti sveikam, kas žalinga ir pavojinga sveikatai. Įgis žinių apie maisto naudą, sužinos kokius produktus valgyti sveika. Rūpinsis kūno švara ir tobulins asmens higienos įgūdžius, kurie padeda augti sveikam. Tyrinės ir pajus savo kūno
Priemonės: Servetėlės, rankšluosčiai, dantų šepetėlis, pasta. Higienos reikmenys (muilas); Kaspinai, skarelės, skraistės šokiui; Lankai, šokdynės, virvutės, kamuoliai, kėgliai, badmintonas; treniruokliai (kamuoliukų baseinas); šiurkštūs, gruoblėti kilimėliai; sūpuoklės, sienelės, kopėčios, laipiojimo virvės, gimnastikos suoleliai, čiužiniai; priemonės estafetėms, kliūtims; audeklo atraižos, elastingas popierius, rupus žvyras, nugludinti akmenėliai; paspirtukai; rogutės; Supynės, karstyklės, čiuožyklos, suoliukai, smėlio dėžės, pavėsinės ir kt.
Metodai: pokalbis, asociacijų kūrimas („voratinklis“, „žemėlapis“), idėjų kūrimas („minčių lietus“, „smegenų šturmas“), vaidybiniai žaidimai, inscenizacijos, kūrybinės užduotys, judrieji žaidimai su taisyklėmis; sportinės šventės, sveikatos savaitės, akcijos, pasivaikščiojimai; projektų rengimas ir vykdymas.

Komunikavimo kompetencija

Nuostatos ir gebėjimai

Vaiko veiksenos

SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

Esminė nuostata: nusiteikęs sutelkti dėmesį, valdyti emocijų raišką ir elgesį.

Esminis gebėjimas: ilgesnį laiką sutelkia dėmesį veiklai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus, reiškiasi savitvardos pradmenys.

Žaisdamas stengsis laikytis žaidimo taisyklių;
Laikysis grupėje numatytos tvarkos, susitarimų;
Žaisdamas dalinsis su vaikais savo džiaugsmais ir rūpesčiais bei žaislais;
Pratinsis bendrauti, būti geru žaidimo bendrininku;
Nenumatytoje situacijoje sugalvos konflikto sprendimo būdus, numatys jo pasekmes, bandys nusiraminti;
Formuosis savitvardos pradmenys;
Žais vaidmeninius kūrybinius žaidimus, daugiau dėmesio skirs detalėms, laikui, erdvei.

KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAIEsminė nuostata: noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminis gebėjimas: tvarkingai atlieka savitvarkos veiksmus. Saugiai elgiasi aplinkoje.

Tvarkysis žaislus ir veiklos vietą;
Savarankiškai ar priminus laikysis susitartų saugaus elgesio taisyklių;
Pasakys, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų gyvybei daiktų;
Stebės ir tyrinės kaip saugiai elgtis gamtoje, gatvėje, namie, mieste, su ugnimi, elektros prietaisais;
Stengsis saugoti save ir kitus;
Savarankiškai apsirengs ir nusirengs, apsiaus, nusiaus batus, naudosis tualetu, laikysis asmens higienos;
Žaisdami mokysis serviruoti stalą, po valgio jį sutvarkyti.

ESTETINIS SUVOKIMASEsminė nuostata: domisi, gėrisi, grožisi aplinka, menine veikla.

Esminis gebėjimas: suvokia, apibūdina elementarius vaidybos, vizualaus meno, literatūros kūrinių ypatumus, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi įspūdžiais, vertinimais, pastebėjimais.

Emocingai reaguos girdėdamas darnų

garsų, intonacijų, žodžių sąskambį;

Keliais žodžiais ar sakiniais pasakys savo įspūdžius apie klausytą eilėraštį, pasaką, pasakos herojų, knygelių iliustracijas;
Pastebės ir apibūdins gamtos bei aplinkos daiktus ir reiškinius, išsakys savo nuomonę apie jų grožį, grožėsis gamtos spalvomis, formomis, garsais;
Gėrėsis ir grožėsis savo menine kūryba (deklamuos, vaidins, imituos pasakų herojus, pieš);
Palankiai vertins savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasakys vieną kitą mintį kodėl gražu.

SAKYTINĖ KALBAEsminė nuostata: nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminis gebėjimas: klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

KLAUSYMAS

Klausysis skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, bandys juos suvokti;
Išklausys suaugusįjį ar vaiką, jam sakantį, kalbantį, aiškinantį;
Klausysis įvairaus turinio tekstus gyvai ir įrašų (mįslių, erzinimų, pajuokavimų, pasakų, dainelių);
Išgirs žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę;
Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus;
Klausydamas supras, kad kūrinys turi pradžią, pabaigą, vidurį, kad jame veikia skirtingi veikėjai, kad yra tam tikra veiksmo vieta.

KALBĖJIMAS

Žaisdami mėgdžios suaugusiųjų kalbėseną;
Kartu su suaugusiu deklamuos eilėraščius, dainuos daineles, užbaigs žinomų pasakų ir eilėraščių frazes;
Kalboje vartos transporto priemones bei prietaisus, gyvūnus, gamtos įvykius įvardijančius žodžius;
Seks girdėtas ir savo sukurtas pasakas, inscenizuos, kurs įvairias istorijas;
Pasakos, kalbės apie savo patirtį, norus, svajones, problemų sprendimą;
Vartos naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius;
Pagal taisykles kalbės telefonu, nusakys žaidimo veiklos taisykles;
Kalbės apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti.

RAŠYTINĖ KALBAEsminė nuostata: domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminis gebėjimas: atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

SKAITYMAS

Žaisdamas vartys knygeles ties paveikslėliu esantį tekstą prašys paskaityti, gebės sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadins;
Domėsis skaitymu, vaizduos, kad „skaito“ knygą, kuri jam buvo skaityta;
Domėsis abėcėlės raidėmis, pastebės žodžius, prasidedančius ta pačia raide;
Domėsis iliustracijomis, ieškos jose teksto pagrindimo;
Supras, kad garsas siejasi su raide, o raidės sudaro žodį, žinos keliolika abėcėlės raidžių;
Pradės skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis;
Bandys perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius (savo ir artimųjų vardus, adresą ir kt.)

RAŠYMAS

Pieštukais keverzos įvairias linijas;
Atkreips dėmesį į raides simbolius, pradės jais manipuliuoti įvairioje veikloje;
Kurs ir gamins rankų darbo knygeles, iliustruos pasakas;
Pradės rašyti raides, pradėdami savo vardo raidėmis ir bandys kopijuoti kitas;
Spausdintomis raidėmis rašys savo vardą, kopijuos aplinkoje matomus žodžius;
Piešiniuose užrašys atskirų objektų pavadinimus;
Kompiuteriu rašys raides, žodžius;
Piešiniuose, po darbeliais, įvairiuose laiškeliuose ar kvietimuose rašys atskiras raides, savo vardą, elementarius žodelius.

Priemonės: Popierius (kortelės, juostelės, lapeliai); Asmeninės knygelės; Rašikliai, pieštukai; Popieriniai lipdukai (įvairaus dydžio kortelės); Atvirukai, vokai, laiškų rašymo lapeliai ir kt. Knygos vaikams (knygelės, žurnalai, vaikiškos enciklopedijos, dailės albumai ir kt.); Raidynai, žodžių kortelės, juostelės, stalo žaidimai su raidėmis, užrašais skirti kalbai ugdyti, kubeliai, automobiliai ir kt. su užrašais; Pasakų, muzikos įrašai (kompaktiniai diskai, garso kasetės); Pratybų sąsiuviniai ir kt.

Metodai: pokalbis, pasakojimas, pasakų kūrimas, interviu, didaktinės užduotys, tikslinės užduotys, kurioms vadovauja pedagogas, vaidybiniai žaidimai, individualios užduotys vaikams.

Pažinimo kompetencija
Nuostatos ir gebėjimai	Vaiko veiksenos
MOKĖJIMAS MOKYTISEsminė nuostata. Domisi tuo, kas nauja, palankiai nusiteikęs naujoms veikloms. Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pagal savo pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja, po tam tikro laiko tarpo veiklą pratęsia, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.	noriai įsitrauks į visas naujai siūlomas veiklas; siūlys idėjas, pats imsis iniciatyvos joms įgyvendinti; kreipsis pagalbos į suaugusius; pats ieškos reikiamos informacijos knygose, žurnaluose ir t.t.; drąsiai kels įvairius klausimus; turės supratimą ką jau žino ir ko dar reiks išmokti mokykloje; suvoks kur kokios informacijos reikia ieškoti.
PROBLEMŲ SPRENDIMASEsminė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamas	noriai išbandys naujus pažinimo būdus; dalyvaudami žaidimuose derins ketinimus ir veiksmus; suvoks kas yra draugystė; taikys gerą savijautą ir sugyvenimą garantuojančius bendravimo būdus; ieškos sprendimų, padedančių išvengti fizinės jėgos panaudojimo; ištikus nesėkmei ar sunkumams, kreipsis pagalbos į suaugusius ar bendraamžius.
TYRINĖJIMASEsminė nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja. Esminis gebėjimas. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą ir bandymą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.	tikslingai ir spontaniškai stebės aplinką; aiškinsis pats kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta; eksperimentuos ir darys atradimus, išmoks naujų sąvokų; samprotaus apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, žmonių gyvenimo bruožus; sudarys daiktų sekas, lygins, sužinos, grupuos, skaičiuos, matuos; pasitelkę visus pojūčius, apibūdins, pažįstamų daiktų ypatybes (karštas, šaltas, švelnus ir kt.) lygins daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuos ir klasifikuos; ieškos tinkamos informacijos enciklopedijose ir kitose knygose; naudos skaitmenines technologijas ir kitas priemones (pvz.: lupą, mikroskopą); klausinės kitų apie įdomius arba nesuprantamus daiktus ir reiškinius;
APLINKOS PAŽINIMASEsminė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.	pasakys miesto, gatvės, kurioje gyvena pavadinimus; žinos savo vardą, pavardę; stebės ir nusakys aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius; atpažins paveikslėliuose ir gamtoje dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, pasakys jų pavadinimus; rodys pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, formuosis atsakomybę už jos išsaugojimą; aiškinsis kaip reikia prižiūrėti kambarinius augalus ir naminius gyvūnus; domėsis gamtos reiškiniais, dangaus kūnais naudodamasis teleskopu; tyrinės medžiagų savybes, daiktų sandarą naudodamasis mikroskopu; domėsis savo miesto ir Lietuvos žinomais žmonėmis; domėsis aktualiais visuomeninio gyvenimo įvykiais; stengsis prisidėti ir dalyvauti savo bendruomenės gyvenime.
KIEKIO SUPRATIMAS IR SKAIČIAVIMASEsminė nuostata. Nusiteikęs pasaulio pažinimui naudoti skaičius ir skaičiavimus. Esminis gebėjimas. Daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį apibūdina skaičiumi, susieja skaičių su atitinkamu jo simboliu. Sudaro, palygina daiktų grupes pagal kiekį. Apibūdina daikto vietą tam tikroje daiktų eilėje. Sudaro, pratęsia įvairias sekas, randa praleistus jų narius.	manipuliuos įvairių daiktų grupėmis, įgydamas intuityvų supratimą apie kiekį, vartos sąvokas – vienas, daug, mažai; skaičiuos įvairius daiktus iki 10; pažins skaičius nuo1 iki 10, išmoks juos žymėti; suvoks kiekio pastovumą įvairiai manipuliuodamas vienos grupės daiktais (dėliodamas eilute, lanku ir kt.); skaičiuos daiktus iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, suprasdamas, kad kiekis nepriklauso nuo skaičiavimo krypties; atliks įvairias užduotis, suvokdamas operacijų su daiktų grupėmis prasmę: sudėti, atimti, suskaidyti į 2, 3, 4 lygias dalis
FORMA, ERDVĖ, MATAVIMAIEsminė nuostata. Nusiteikęs tyrinėti aplinkos daiktus, jų ryšius ir santykius. Esminis gebėjimas. Skiria daiktų spalvą ir formą, dydį, dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje, sieja daiktus su jų vaizdais nuotraukose, piešiniuose. Pastebi laiko tėkmės požymius. Tapatina, grupuoja, klasifikuoja daiktus. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, talpa, tūris, laikas, daiktų panašumai ir skirtumai, daiktų tarpusavio ryšiai, santykiai, padėtis vienas kito atžvilgiu.	aplinkoje pastebės ir pažins pagrindines geometrines figūras; žais didaktinius žaidimus geometriniams vaizdiniams formuoti; grupuos, lygins, klasifikuos daiktus pagal keletą požymių (dydį, formą arba spalvą); skirs ir pavadins plokštumos ir erdvės figūras; žais žaidimus erdviniams vaizdiniams formuoti; jaus ir suvoks judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, iš kairės į dešinę ir pan.); suvoks laiko tėkmę ir tinkamai vartos sąvokas: šiandien, vakar, rytoj ir pan. žinos ir pavadins paros dalis, metų laikus; matuodami atstumą, ilgį, tūrį, masę naudosis vienu ar keliais sąlyginiais matais (pėda, plaštaka, sprindžiais, ranka iki alkūnės, pirštu ir pan.); atras, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį medžiagos tūrį
Priemonės: įvairios enciklopedijos, žemėlapiai, plakatai, stalo žaidimai, įvairūs prietaisai tiriamajai veiklai, gamtinės medžiagos pavyzdžiai, kambariniai augalai, pažintiniai paveikslai, oro ir mėnesio kalendoriai, laikrodis, pinigų kortelės kompasas, padidinimo stiklas, mikroskopas, įrankiai augalų ir gyvūnų priežiūrai, matavimo priemonės-liniuotės, termometrai, svarstyklės, delionės, loto, lego konstruktoriai, domino, šaškės, IKT, vandenį geriantis popierius, vaškas, parafinas; žvakės; rašomoji lenta; lentynėlės, spintutės, dėžės, krepšiai žaislams, medžiagoms ir priemonėms, gyvūnų, augalų, gamtovaizdžių ir gamtos paminklų nuotraukos; skaičių, formų, dydžių, spalvų kortelės; priešingybių, priežasties-pasekmės, nuoseklumo, dalies ir visumos paveikslėliai, kortelės; smėlis, akmenukai, vanduo, gamtinė medžiaga; didinamieji stiklai, indai ir priemonės eksperimentavimui; skaičiavimo pagaliukai, skaičiuotuvai, specialios didaktinės skaičiavimo priemonės: erdvinės ir plokštuminės geometrinės figūros; pinigų pavyzdžiai; žaislai tapatinimui, grupavimui, rūšiavimui, serijų dėliojimui; išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai ir pan.
Metodai: didaktinės užduotys; pokalbis, stebėjimas, individualios užduotys vaikams, asociacijų kūrimas („voratinklis“, „žemėlapis“), idėjų kūrimas („minčių lietus“, „smegenų šturmas“), analogijų, projektinė veikla, ugdymo valandėlės, galvosūkiai, kolekcionavimas.

Meninė kompetencija

Nuostatos ir gebėjimai

Vaiko veiksenos

KŪRYBIŠKUMASEsminė nuostata. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Esminis gebėjimas. Savitai reiškia savo sumanymus įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

aktyviai reikš savo idėjas įvairiomis dailės, piešimo priemonėmis;
pieš individualiai ir bendrai;
susipažins su tapybos technikomis;
išradingai naudos guašą, akvarelę;
eksperimentuos su netradicinėmis tapybos priemonėmis savo idėjoms išreikšti, su įvairiomis lipdymui tinkamomis medžiagomis;
piešiniuose naudos regimosios informacijos vaizdus, kirps pagal kontūrą;
tyrinės dailės priemones, pastebės meno kūrinius;
noriai kaups potyrius ir įspūdžius;
intuityviai naudos liniją, spalvą, formą išgyvenimams ir idėjoms reikšti;
grožėsis savo ir kitų dailės kūryba;
plėšydami popierių koliažams ir karpydami žirklėmis, lavins smulkiuosius raumenis;
pasirinkdami dažus, priemones, įrankius, darys sprendimus, išmėgins naujas idėjas, planuos ir eksperimentuos;
maišydami spalvas, patirs priežasties ir pasekmės santykį;
bandydami ir mokydamiesi iš klaidų, įgys naujos patirties;
inscenizuos žinomas pasakas;
kurs savas istorijas, pabaigs pradėtą pasaką, komentuos savo kūrybą;
improvizuos kreipdamas dėmesį ne tik į daiktus, bet ir į imituojamus veiksmus.

MENINĖ RAIŠKAEsminė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

tinkamai naudos piešimo priemones ir aktyviai dalyvaus meninėje veikloje;
savo jausmus, išgyvenimus išreikš įvairiomis meninėmis priemonėmis, kurs ir komentuos savo kūrybą, išgyvens saviraiškos džiaugsmą;
tikės savo sėkme, kalbės apie tai, ką pavaizdavo savo darbelyje;
kurs įvairius darbelius koliažine technika;
žais su smėliu, atrasdamas atspaudus;
braižys ant sniego įvairius siluetus;
tvarkingai naudos klijus, atliekant darbelį;
šoks šokius, žais ratelius, dainuos žinomas ir naujas dainas, žais vaidmeninius žaidimus;
prieš dainavimą atliks įvairius kvėpavimo pratimus;
klausys muzikos,
gros įvairiais muzikos instrumentais: barškučiais, būgneliais, varpeliais ir t.t.;
savo jausmus išreikš muzikiniais garsais;
pasijaus kompozitoriais, kurdami muziką pagal pasakojimą;
tobulins muzikos klausymosi įgūdžius;
derins šokį su plojimu.
pieš, aplikuos gamtos reiškinius, patirtus įspūdžius;
naudos piešimo technikas: spalvotus pieštukus, flomasterius, tušą, akvarelę, štampukus, spalvotas kreideles;
kurs lėlių teatro personažus, juos panaudodami vaidins.

ESTETINIS SUVOKIMASEsminė nuostata. Domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi.

Esminis gebėjimas. Jaučia ir suvokia muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno savitumą, grožisi meno kūriniais, džiaugiasi savo kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais, pastebėjimais, vertinimais

klausysis įvairaus žanro kūrinėlių;
stebės, aptars meno kūrinius esančius artimiausioje aplinkoje;
ieškos meno kūrinių knygose, pasakos ką mato;
vaidins patys, stebės draugų vaidinimus;
dalyvaus įvairiuose konkursuose, parodose, vertins draugų darbus;
nuolatos atnaujins savo grupės aplinką estetiškais darbeliais bei piešinukais;
tausos knygas, pratinsis saugiai, tvarkingai elgtis su dailės priemonėmis ir medžiagomis;
pastebės spalvų pasaulio grožį;
atras naujas formas erdvėje, pastebės „linksmas“ ir „liūdnas“, „šviesias“ ir „tamsias“ spalvas;
patirs gamtos grožio jausmą;
lavins regėjimo, lytėjimo įgūdžius ir įpročius;
dainuos daineles, lopšines, kurs patys eilėraščius, pasijaus kūrėjais;
žais garsais, kurs naujus žodžius;

pasakojimą papildys judesiais, gestais, mimika, vaidins pasakas, inscenizacijas;

išsakys komentarus apie savo ir kitų kūrybinius darbus;

Priemonės: Piešimo popierius; pieštukai, akvarelė, guašas, pirštų ir kt. dažai, teptukai ir kt. Priemonės tapymui, piešimui, lipdymui, kūrybiniams darbams (įvairūs dažai: guašas, akvarelė, kreidelės, pastelė; klijai; balta ir spalvota kreida; pilki ir spalvoti pieštukai; įvairaus dydžio, pločio, storio teptukai; žirklės, kanceliariniai peiliukai, pagaliukai ir kt.); priemonės darbo vietai uždengti; apranga darbui su dažais; širmelė ir kita įranga teatrui; pirštukų lėlės, pirštininės lėlės; apranga ir vaidybos atributika vaikams (skraistės, skrybėlės, bižuterija, karūnos ir kt.); muzikos instrumentai (akmenukai, lazdelės, barškučiai, ritminiai mušamieji instrumentai ( ar savos gamybos instrumentai); muzikos centras arba garso grotuvas, būtiniausi įrašai (populiari, klasikinė, liaudies, vaikų ir kt. muzika); ir kt.

Metodai: kalendorinių švenčių organizavimas, siekiant pajusti ritmingą gamtos pulsavimą, laiko tėkmę (Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės, Vėlinės); susitikimai, bendradarbiavimas su šeima ir įstaigos bendruomene, tradicinių darželio švenčių organizavimas („Sveikas, Rugsėji“, „Motinos diena“, ,,Šeimos diena
“, „Aš skubu užaugt“), stebėjimas, analizavimas, eksperimentavimas, erdvinių kompozicijų projektavimas, kūrybinis darbas, atradimų metodas.

Išskirtų kompetencijų pagrindą sudaro esminės nuostatos ir gebėjimai ,kuriuos vaikas turi įgyti iki šešerių metų.

Esminė nuostata – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymo(si) ir pasiekimų vertinimo sričių įgytas vaiko santykis su savimi, su kitais ir su aplinka išreiškiantis nusiteikimas, polinkis, požiūris.

Esminis gebėjimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymo(si) ir pasiekimų vertinimo sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, mąstyti.

*Eil.nr.***	*Vaiko pasiekimai*	*Esminė nuostata*	*Esminis gebėjimas*
1.	Savivoka ir savigarba	Save vertina teigiamai	Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savošeimai, grupei, bendruomenei, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises.
2.	Emocijų suvokimas ir raiška	Domisi savo ir kitų emocijomis ir jausmais	Atpažįsta ir įvardina savo emocijas ir jausmus bei jų priežastis, atpažįsta ir įvardina kitų emocijas ir jausmus, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais.
3.	Savireguliacija ir savikontrolė	Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį.	Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba nusiraminti, bendraudamas su kitais bandokontroliuoti savo žodžius ir veiksmus.
4.	Santykiai su suaugusiais	Nusiteikęs pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.	Pasitiki pedagogais, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiais.
5.	Santykiai su bendraamžiais	Nusiteikęs pozityviai bendrauti irbendradarbiauti su bendraamžiais.	Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (dalinasi žaislais, tariasi, supranta kitų nors), padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.
6.	Mokėjimas mokytis	Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.	Mokosi žaisdami, stebėdami kitus vaikus ir suaugusius, klausinėdami, ieškodami informacijos, išbandydami, spręsdami problemas, kurdami, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, pradeda suprasti mokymosi procesą.
7.	Iniciatyvumas ir atkaklumas	Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savogabumais.	Savo iniciatyva pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja, po tam tikro laiko tarpo veiklą pratęsia, kreipiasi į suaugusįjįpagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.
8.	Kūrybiškumas	Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.	Savitai reiškia savo sumanymus įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.
9.	Problemų sprendimas	Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams sunkumams bei iššūkiams įveikti.	Atpažįsta ką nors veikiant kilusius sunkumus bei iššūkius, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitųketinimus, ieško tinkamų sprendimo ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.
10.	Tyrinėjimas	Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.	Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą ir bandymą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.
11.	Aplinkos pažinimas	Nori pažinti, suprasti save bei aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.	Įvardija, bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.
12.	Kiekio supratimas irskaičiavimas	Nusiteikęs pasaulio pažinimui naudotiskaičius ir skaičiavimus.	Objektų (realių ar pavaizduotų) kiekį apibūdina skaičiumi, susieja skaičių su atitinkamu jo simboliu. Sudaro, palyginadaiktų grupes pagal kiekį. Apibūdina daikto vietą tam tikroje daiktų eilėje. Sudaro, pratęsia įvairias sekas, randa trūkstamus jų narius.
13.	Forma, erdvė, matavimai	Nusiteikęs tyrinėti aplinkos daiktus, jų ryšįir santykius.	Skiria daiktų spalvą, formą, jaučia daiktų dydį, dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje, sieja daiktus su vaizdais nuotraukose, piešiniuose. Pastebi laiko tėkmės požymius. Tapatina, grupuoja, klasifikuoja daiktus. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, talpa, tūris, laikas, daiktų panašumai ir skirtumai, daiktų tarpusavio ryšiai, santykiai, padėtis vienas kito atžvilgiu.
14.	Sakytinė kalba	Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.	Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai ir laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus,patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.
15.	Rašytinė kalba	Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.	Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.
16.	Meninė raiška	Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.	Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.
17.	Estetinis suvokimas	Domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi.	Jaučia ir suvokia muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno savitumą, grožisi meno kūriniais, džiaugiasi savo kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais, pastebėjimais, vertinimais.
18.	Fizinis aktyvumas	Noriai, džiaugsmingai juda.	Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.
19.	Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai	Noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.	Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri savo išorę: prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoj

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus ir daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.

Vaiko pasiekimai ir pažanga stebimi ir fiksuojami pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo projektą, kuriame išdėstyta aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių su esminėmis nuostatomis ir gebėjimais, kuriuos vaikas įgyja iki šešerių metų.

Vertindami ugdymo pasiekimus siekiame:

pažinti vaiką ir jo individualybę,
išsiaiškinti kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes,
nustatyti pasiekimų lygį ir daromą pažangą,
padėti vaikui pačiam susivokti, kas jam sekasi gerai ir kur reikia pagalbos,
informuoti tėvus ir siekti bendradarbiavimo,
pamatyti ir įvertinti savo darbo veiksmingumą.

Vertinant vaiką būtina atskleisti, ką vaikai žino ir gali, kokie jų pasiekimai, o ne sutelkti dėmesį į tai, ko jie nežino ar negali atlikti.

Pagrindiniai vaiko pasiekimų vertintojai yra grupių auklėtojos. Vaiko pasiekimų vertinime dalyvauja tėvai (globėjai) ir patys vaikai.

Pirminis vaiko pažinimas prasideda nuo pokalbių su tėvais(globėjais) apie vaiką. Vaikui pradėjus lankyti įstaigą, išsiaiškinami tėvų(globėjų) lūkesčiai, surenkama jų nuomonė apie vaiko gebėjimus, individualius ypatumus. Pedagogai vertina vaiko gebėjimus pagal visas ugdymo sritis, nustato vaiko pasiekimų žingsnelį ir numato silpniau išreikštus gebėjimus.

Atsižvelgdama į vaiko pasiekimų rezultatus, auklėtoja planuoja tolimesnį vaiko ugdymą(si). Vaiko pasiekimai aptariami su tėvais (globėjais) individualių pokalbių metu. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo metodai:

pokalbis su vaiko tėvais (globėjais), siekiant išsiaiškinti tėvų lūkesčius dėl vaiko

ugdymo(si) ir sužinoti nuomonę apie vaiko pasiekimus ir pažangą.

pokalbis su vaiku, siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas gali išsakyti savo mintis,

samprotavimus, požiūrius, išgirsti komentarus apie savo ar kito vaiko veiklą.

stebėjimas – pagrindinis vaiko pažinimo būdas, kurį taiko įstaigos pedagogai.
vaikų veiklos rezultatų analizė (kūrybos darbų analizė, vaizdo įrašų analizė, vaiko veiklos

nuotraukos su aprašais, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai ir kt.).

Informacija apie kiekvieno vaiko pasiekimus ir pažangą renkama viso vaiko ugdymosi įstaigoje metu. Su vaiku aptariama, kas jam sekėsi, kas buvo sunku, ką jis sužinojo, kaip jautėsi.

Vaiko pasiekimai aptariami 2 kartus per mokslo metus. Rugsėjo-spalio mėnesį įvertinama vaikų patirtis ir gebėjimai ir numatomos vaiko ugdymo kryptys ir būdai bei metodai. Gegužės mėnesį atliekamas vaiko pasiekimų vertinimas. Atlikta vertinimo rezultatų analizė padeda numatyti ugdomojo proceso spragas, parinkti tinkamiausias ugdymo(si) formas, metodus ir priemones, laikytis ugdomojo proceso tęstinumo.

Atskirais atvejais, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vertinimas gali vykti ir dažniau.

Su individualia vaiko pažanga ir pasiekimais tėvai supažindinami bendraujant asmeniškai.

Vaiko ugdymo(si) pasiekimai dokumentuojami ir kaupiami ,,Vaiko aplanke“.

Vaiko aplankas – tai vaiko darbelių, atliktų užduočių rinkinys, rodantis vaiko pasiekimų lygį per tam tikrą laiko tarpą.

Į aplanką dedamas pedagogų ir tėvų vertinimas apie vaiko pasiekimus, pačių vaikų mintys, pedagogų atliktų stebėjimų apibendrinimai ir išvados, tikslingai atrinkta vaiko pažangą ir pasiekimus rodanti informacija, vaiko dailės ir kiti darbeliai.

Kaupiama vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija naudojama ugdymo individualizavimui ir ugdymo tęstinumo užtikrinimui, tėvų informavimui apie vaiko ugdymosi rezultatus, grupės vaikų pasiekimų apibendrinimui ir ugdymo prioritetų numatymui, ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo analizei atlikti.

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I – 983.
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 08 20 nutarimas Nr. IX- 1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52 – 2316).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 04 18 įsakymas Nr. ISAK – 627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 52 – 1752).
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas.-Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014.
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. ( www.smm.lt/ugdymas/docs/2007-02-07- ISAK – 179 pdf.
Ankstyvojo ugdymo vadovas. Monkevičienė O. (sud.). – V.: Minklės leidyba, 2001.
Ankstyvasis ugdymas. Einon D. V. – UAB“Egmont Lietuva“,1998.
Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį. Bakūnaitė J. – V.: Eugrimas, 1998.
Raidos psichologija. Žukauskienė R. – V.: Margi raštai, 1998.
Artyn vaiko / Egmonto projektas vaikų darželiams. – V.:Polilogas, 1997.
Projektų metodas ugdymo procese. Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga / Kiseliovas A.(sud). – Š.: Šiaulių universitetas, 2002.
Ugdymo programų planavimas ir realizavimas. Saugėnienė N. – K.: KTU, 2003.
E.Staerfeldt, Ch.R.Mathiasen. Pedagogika ir demokratija.-V.:Aidai,1999.
Kaffemanienė I.,Burneckienė I. Specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimų ugdymas.-Š.:Šiaulių universiteto,2001.
Becker-Textor Ingeborg. Kūrybiškumas vaikų darželyje.-V.: Presvika,2001.
Diane Trister Dodge, Laura J. Colker, Cate Heroman. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas.- ,,Presvika“, 2007.
Diane Trister Dodge, Sherrie Rudick, Kai – lee Berke. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas – ,,Presvika“, 2008.
Stebėjimas ir refleksija vaikystėje . Szarkowicz D. – Thomson Social Science Press, 2011.
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa – http://www.smm.lt/uploads/documents/gyvenimo-igudziu-programa.

PRITARTA

Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro

tarybos 2016 m